Kai kurie psichologiniai išsėtinės sklerozės (toliau tekste – IS) aspektai dažnai nuvertinami arba tiesiog nepastebimi labiau išreikštų fizinių simptomų fone, tačiau tai nereiškia, kad jie nėra reikšmingi. IS sergantieji, greta fizinių simptomų, patiria ir emocinių sutrikimų, kurie dažniausiai pasireiškia depresija. Mažiausiai 50 proc. žmonių, sergančių IS, susiduria su įvairiomis šios ligos sunkumo formomis.

Jei Jums diagnozavo  IS, vertėtų  pasitikrinti ar nesergate ir depresija, kadangi tokie IS simptomai kaip nerimas, nuovargis , pažintinių funkcijų susilpnėjimas bei patiriamas somatinis skausmas, depresijos fone gali pasireikšti ryškiau. Pavyzdžiui, jaučiamas nuovargis gali būti kaip tiesioginė IS pasekmė ar simptomas, bet lygiai taip pat jį gali sustiprinti ir vartojami medikamentai ar ryškėjanti depresija. Nuovargis gali pasireikšti ir dėl patiriamo, bei varginančio skausmo, ypač, jei jis sunkiai malšinamas bei kaip miego sutrikimų pasekmė. Todėl svarbu atskirti kas vyksta su ūsų kūnu ir kas tai sąlygoja.

Pats pirmas žingsnis, siekiant įveikti depresiją – pastebėti ir pripažinti sau, kad esate depresiškas, sekantis – ieškoti ir siekti pagalbos. Galbūt skamba keistai, bet tai gali būti pati sunkiausia Jūsų gydymo dalis.  Ieškoti pagalbos derėtų nedelsiant, jei jaučiate, kad labiau nei įprastai vyrauja pažeminta nuotaika, liūdesys, prastėja tarpasmeniniai santykiai, darbe vis daugiau patiriate problemų, šeimoje padažnėjo ginčai.

Šiais laikais yra nemažai veiksmingų pagalbos būdų ir priemonių asmenims, sergantiems depresija, tačiau tai, kas galėtų būti veiksminga pagalba vienu atveju, kitu – visiškai neefektyvu. Tai yra dėl to, kad depresijos atsiradimo priežastys gali būti skirtingos kilmės:

  • kaip emocinė reakcija į ligą, užsitęsusį, sunkiai malšinamą fizinį skausmą, vykstančius ar numanomus gyvenimo pokyčius, susijusius su IS progresavimu;
  • kaip vienas iš pačios IS padarinių, kuomet centrinėje nervų sistemoje vykstant sudėtingiems uždegiminiams procesams, pažeidžiamos ir už žmogaus nuotaikos reguliaciją atsakingos sistemos;
  • dėl kai kurių vartojamų vaistų šalutinio poveikio.

Depresiją rekomenduotina gydyti nedelsiant, nelaukiant, kol ji pasieks sunkesnes formas, juolab, kad kai kurie IS ir depresijos simptomai persidengia tarpusavyje ir sunkina ligos eigą. Bet kokiu atveju, apie kamuojančius depresijos simptomus, derėtų pranešti ir pasitarti su jus gydančiu gydytoju bei aptarti galimas alternatyvas – keisti, koreguoti ar papildyti gydymą medikamentais, pasirinkti psichoterapinę pagalbą ar abiejų derinį. Medikamentinį gydymą veiksminga derinti kartu su psichoterapija, kadangi kai kurie gyvenimo, įpročių aspektai gali būti depresiją palaikančiais veiksniais.