Tekstai
Apie pogimdyvinę depresiją, melancholiją ir kitas nepageidaujamas būsenas po gimdymo.
“Nors motinystė dažnai vaizduojama kaip vienas gražiausių gyvenimo etapų, daliai moterų ji sunkiai pakeliama. Geriau jaustis nepadeda tiek žiniasklaidoje, reklaminiuose leidiniuose, tiek „tiesiog ore tvyrantis“ motinystės kaip ypatingos, dažnai, išskirtinai teigiamos patirties, vaizdavimas. Šviesios spalvos, pūsti žandukai ir palaimingo veido moters įvaizdis besilaukiančioms moterims siūlo iliuziją, kad motinystė savaiminis, nesudėtingas ir nereikalaujantis didelių pastangų virsmas.“
Apie pogimdyvinę depresiją.
“Depresija po gimdymo gali susirgti bet kuri moteris, nepriklausomai nuo to, kaip atsakingai ji ruošėsi gimdymui, kelintas tai vaikas ir ar jis buvo planuotas, laukiamas.”
Apie vedančiąsias depresijos temas.
Depresija yra vienas dažniausių nusiskundimų psichinės sveikatos kontekste. Ji gali būti kaip reakcija į nelauktus, netikėtus ir skaudžius gyvenimo pokyčius ir kaip simptomas, lydintis kitus sutrikimus. Buityje dažnai naudojama prislėgtai, liūdnai nuotaikai apibūdinti, taip dažnai nuvertinant ją kaip ligą bei jos sudėtingumą. Psichoanalitikas S.J.Blatt depresiją skiria į dvi stambias grupes (introjekcinę ir anaklitinę) pagal tai, kokia yra vedančioji depresijos tema.
Depresinė asmenybė ≠ depresija.
„Simptomai panašūs ar netgi tokie patys, tačiau pagrindinis skirtumas yra tai, kad depresinio tipo asmenybė gali sirgti depresija, bet asmuo sergantis depresija nebūtinai bus depresinio tipo asmenybė.“
Išsėtinė sklerozė ir depresija.
„Pats pirmas žingsnis, siekiant įveikti depresiją – pastebėti ir pripažinti sau, kad esate depresiškas, sekantis – ieškoti ir siekti pagalbos. Galbūt skamba keistai, bet tai gali būti pati sunkiausia Jūsų gydymo dalis. Ieškoti pagalbos derėtų nedelsiant, jei jaučiate, kad labiau nei įprastai vyrauja pažeminta nuotaika, liūdesys, prastėja tarpasmeniniai santykiai, darbe vis daugiau patiriate problemų, šeimoje padažnėjo ginčai..“
